Nijolė vyrą prarado būdama 25 metų – tuomet moteris liko viena su ketverių metų sūnumi. Iki tol, kol sūnus sulaukė 18 metų, Nijolė gaudavo našlės, o jos sūnus – našlaičio pensiją. Sūnui įstojus į universitetą, iki tol, kol jis sulaukė 24 metų, vaikinas toliau gavo našlaičio pensiją. Tačiau, sūnui sulaukus 24 metų, nei našlės, nei našlaičio pensijos šeima nebegauna.
„Nuo tada, kai sūnui suėjo 24 metai, nežinau, koks yra mano statusas. Aš ne našlė, nes našlės pensijos aš negaunu. Vaikui 24 metai – jis nebe našlaitis. Bet aš, pildydama banke ar kažkur kitur užklausą, paraišką, turiu nurodyti savo šeimos statusą.
Kol sūnus mokėsi ir jam nebuvo suėję 24 metai, buvau našlė. Dabar aš vieniša esu ar kas? Mane pykdo, kad tol, kol vaikas mokėsi aukštojoje mokykloje, buvau našlė, bet tuomet pakibau ore ir man nepriklauso nei našlės pensija, nei vienišo asmens pensija“, – LRT.lt pasakoja Nijolė.
Ji priduria, kad papildomi pinigai šeimai būtų reikalingi, tačiau Nijolė piktinasi ne tik dėl finansinės paramos, bet kelia klausimus ir dėl savo statuso.
„Nors esi našlė, bet tavęs valstybė nebemato kaip našlės – nei našlės pensija, nei vienišo asmens išmoka tau nebepriklauso. (...) Aš kaip žmogus jausčiausi, jei būtų valstybės parama, jei manęs, kaip našlės, neišbrauktų iš tų sąrašų“, – teigia Nijolė.
Prašymą pagrįsti sunku
Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas Romas Lazutka sako, kad sunku pagrįsti, kodėl darbingo amžiaus žmogui, kuris gali dirbti, būtų reikalinga parama. Pasak jo, tol, kol vaikas yra nepilnametis arba studijuoja, finansinė parama našliui arba našlei yra reikalinga – mama ar tėtis turi rūpintis vaiku, galbūt negali dirbti pilnu etatu, o finansai reikalingi vaiko priežiūrai.
Visgi, portalui LRT.lt komentuoja R. Lazutka, kai vaikai suauga, o tėtis ar mama yra darbingo amžiaus ir gali dirbti, nėra argumentų, kodėl turėtų būti mokama našlio ar vienišo asmens pensija. Tokiu atveju, šypsosi ekspertas, reikėtų mokėti išmokas ir nesusituokusiems ar išsiskyrusiems asmenims.
„Kiekvienas užsidirba. Kažkada, kai buvo tipiška, kad žmona yra namų šeimininkė su vaikais, o vyras – vienintelis uždirbantis duoną visai šeimai, [tokios išmokos būtų suprantamos]. Bet tai buvo prieš 100 ar prieš 70 metų. Šiuolaikinėje visuomenėje yra dviejų algų šeimos, dviejų dirbančiųjų. (...) Tipiška, kad abu žmonės šeimoje dirba – visi suaugę darbingi ir turintys sveikatos dirba“, – kalba ekonomistas.
VU profesoriaus teigimu, situacija pasikeičia, kuomet žmogus sulaukia pensinio amžiaus – tuomet našliams ar kitiems vieniems gyvenantiems senjorams yra skiriama vienišo asmens pensija.
„Tai pagrįsta tuo, kad vienam žmogui sunkiau pragyventi nei dviem – jei vienas numiršta, kaštai nesumažėja perpus, nes yra bendros išlaidos – energijos, šildymo“, – aiškina R. Lazutka.
Trumpas našlaičių pensijos mokėjimas – apsileidimas
Ekonomistas išskiria kitą problemą – nors darbingi našliai neturėtų gauti vienišo asmens pensijos, parama jų vaikams turėtų būti didesnė. Šiuo metu našlaičio išmoką gali gauti asmuo iki 18 metų arba asmuo iki 24 metų, jei jis studijuoja. Visgi, atkreipia dėmesį R. Lazutka, 24 metų jaunuolis paprastai dar nebūna baigęs magistro studijų, o našlaičio išmokos jau nebegauna.
„Tai yra apsileidimas, tai reikėtų pakeisti. Pirma, nebūtinai žmogus turėtų iš karto po mokyklos įstoti į universitetą arba po bakalauro – į magistrą. (...) Studijų laikotarpis gali dar užsitęsti iki 25 metų. Mokėti tokią išmoką reikėtų bent jau iki 25 metų, bet, jei yra pertrauka [tarp studijų], tai iki 27–28 metų galėtų būti mokama su sąlyga, kad žmogus studijuoja“, – svarsto VU profesorius.
Anot jo, nors kai kurie studentai jau dirba, jiems vis tiek sunkiau, kai nėra vieno iš tėvų paramos, tad išmokos našlaičiams turėtų būti didesnės ir mokamos ilgiau.
R. Lazutkos vertinimu, iššūkių kyla ir vienišiems tėvams, auginantiems vaikus po skyrybų. Paprastai po skyrybų vaikai lieka su mama, o pusė tokių moterų, kurios vaikus augina vienos, skursta, tvirtina ekonomistas. Taigi, pabrėžia profesorius, tokias šeimas reikia remti.
„Jei šeima išsiskyrė, yra pareiga mokėti alimentus, bet labai dažnai jie yra maži arba netgi vengiama juos mokėti“, – kalba R. Lazutka.
Atsakydamas į Nijolės klausimą dėl jos statuso pildant įvairius dokumentus, VU profesorius svarsto, kad tai gali būti svarbu banke kreipiantis dėl paskolos.
„Gali būti svarbu, ar gauna alimentus (...), klausimas, ar gauna našlės ir našlaičio pensiją. Banke imant paskolą labai svarbu šeimos pajamos, jie tuomet renka visus galimus šaltinius. Tuomet statusas gali turėti netiesioginės svarbos. Tai gali būti svarbu sudarant santuoką ar banke“, – pasakoja R. Lazutka.
Kas gali gauti našlaičio, našlio ir vienišo asmens pensijas?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teigimu, našlių ir našlaičių pensijos skiriamos mirusiojo asmens, drausto pensijų socialiniu draudimu, sutuoktiniui bei vaikams.
Našlių pensija
Kaip aiškina ministerija, našlių pensijos skiriamos visiems senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, taip pat asmenims, kurie sutuoktinio mirties dieną (arba per 5 metus nuo sutuoktinio mirties) buvo pripažinti neįgaliais.
Tokia pensija taip pat skiriama asmenims, kurie buvo pripažinti neįgaliais tuo metu, kai slaugė neįgalius mirusiojo vaikus iki 18 metų, taip pat mirusiojo vaikus, kuriems nustatyta 75–100 proc. netekto darbingumo, jeigu šie vaikai buvo pripažinti neįgaliaisiais iki tol, kol jiems sukako 18 metų. Našlių pensijos siekia 32 eurus.
Vienišo asmens išmoka
Pasak SADM, vienišo asmens išmoka automatiškai skiriama neįgaliems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims, kurie yra vieniši – nesudarę santuokos arba išsiskyrę.
Tačiau teisę gauti vienišo asmens išmoką turi ir tie našliai, kurių gaunama našlių pensija yra mažesnė už vienišo asmens išmokos dydį arba našlių pensijos negauna, nes vietoj našlių pensijos yra pasirinkę gauti našlaičių pensiją. 2022 metais vienišo asmens išmokos dydis – 32 eurai.
Našlaičio pensija
Našlaičių pensijos skiriamos mirusiojo vaikams ir įvaikiams iki 18 metų, taip pat vyresniems, jei jie buvo pripažinti neįgaliais iki 24 metų, ir tiems, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki 24 metų, padarinių neįgaliais pripažinti ne vėliau kaip iki 26 metų.
Našlaičių pensija taip pat skiriama bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio ugdymo programų mokiniams ir nuolatinių studijų programų studentams iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai.
Rugpjūčio mėnesio duomenimis, vidutinė našlaičių pensija buvo 179,94 euro.
Pasiteiravus, ar ministerija matytų poreikį našlaičio pensiją skirti ilgesnį laiką, SADM aiškina, kad 24 metų amžiaus riba siejama su Civilinio kodekso nuostata. Be to, teigia SADM, siekiama, kad būtų sudarytos prielaidos kiekvienam žmogui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga.
