Per pastarąjį mėnesį Kauną sukrėtė dvi panašios nelaimės: vienu atveju dingusios moters su naujagimiu kūnai buvo rasti netoli tilto, kitu atveju nuo tilto nušokusios moters gyvybę pavyko išgelbėti. Kilus diskusijų, kad sparčiau reaguoti ar laimėti laiko tokiais atvejais padėtų vaizdo stebėjimo kameros, policija tikina, kad ant pagrindinių miestų tiltų jos veikia bei fiksuoja ir pėsčiuosius, o psichologas mano – padėti galėtų ir aukštesnės tiltų pertvaros bei gyventojų atidumas.
LRT.lt primena, kad rugsėjo 10 d. Kauno policija pranešė, kad Kaune iš namų išėjo ir negrįžo moteris su vaiku. Tą pačią dieną kaunietės kūną gelbėtojai rado Nemune, prie Trijų Mergelių tilto, netoliese po kelių dienų buvo aptiktas ir naujagimis.
Taip pat skaitykite
Po savaitės, rugsėjo 17 d., Kauno ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą, kad moteris nušoko nuo Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto. Kaip skelbiama įvykių suvestinėje, atvykus ugniagesiams, moteriai jau buvo išmestas gelbėjimo ratas iš praplaukiančio laivo. Ugniagesiai moterį ištraukė iš vandens ir perdavė medikams, o šie ją išvežė į gydymo įstaigą.
Kameros veikia ant kone visų tiltų
Po abiejų atvejų socialiniuose tinkluose imta kalbėti, kad galbūt nuo nelaimės apsaugoti ar apie savižudybę svarstantį žmogų pristabdyti galėtų vaizdo stebėjimo kameros ant tiltų.
Kaip LRT.lt sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Dovilė Ežerinskienė, Kauno miesto kameros yra įrengtos ant Varnių, P. Vileišio (Vilijampolės), M. K. Čiurlionio, A. Meškinio (Kleboniškio), Vytauto Didžiojo, Panemunės, Jiesios tiltų.
„Vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja įrašus, susijusius su fiziniais asmenimis, transporto priemonėmis ar kitais materialiais objektais. Į vaizdo stebėjimo kamerų lauką patenka tiek pėstieji, tiek transporto priemonės ar kiti objektai, išskyrus tam tikras išimtis dėl duomenų saugos“, – teigė D. Ežerinskienė.
Ji minėjo, kad kai kurios kameros fiksuoja ne tik vaizdus, bet ir stiprius garsus, pavyzdžiui, riksmus, sprogimus, šūvius. Kalbėdama apie kamerų plėtrą, D. Ežerinskienė sakė, kad ji numatyta ir ateityje.
„Kamerų vietos bus parinktos įvertinus Kauno miesto kriminogeninę situaciją. Kauno miesto kameromis užfiksuoti duomenys yra skirti policijos tikslams įgyvendinti tiriant ir atskleidžiant nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus ir prevencijai“, – komentavo Kauno policijos atstovė.
Padėtų fizinės pertvaros
Vilniaus universiteto (VU) Suicidologijos tyrimų centro vadovas, psichologas Paulius Skruibis LRT.lt teigė, kad ieškoma priemonių, kaip sustabdyti žmones, kurie renkasi savižudybei viešas vietas, pavyzdžiui, tiltus.
„Galbūt padėtų užrašytas pagalbos telefono numeris. Esu matęs, kad būna ir telefono aparatas, kuriuo galima paskambinti. Tačiau kiek aš žinau, turbūt efektyviausias būdas yra fizinės pertvaros. Jos yra daromos metro stotyse ar ant kai kurių tiltų, kur įvyksta daug nelaimių: kad fiziškai to nebūtų galima padaryti“, – kalbėjo P. Skruibis.
Kalbėdamas apie vaizdo stebėjimo kameras, jis minėjo, kad tam tikras stebėjimas ir sureagavimas galėtų padėti.
„Turbūt yra skirtingų situacijų, bet man yra žinoma keletas situacijų, kai nebuvo taip, kad žmogus atėjo ir iškart nušoko: jis dar kažkiek buvo, žiūrinėjo, dvejojo“, – teigė psichologas.
Paklaustas, kaip galėtų gyventojai atpažinti ant tilto stovintį žmogų, kuris galbūt apimtas suicidinių minčių, P. Skruibis pasidalijo asmenine patirtimi, kai bėgdamas per Žaliąjį tiltą sostinėje prasilenkė su ant jo stovinčiu žmogumi.
„Pirmiausia pagalvojau, kad kažkas stovi ir grožisi vaizdu. Bet po kelių akimirkų pagalvojau: pala, ryte, vienas, šmėkštelėjo mintis, kad kažkas čia neįprasto. Apsisukau, pasižiūrėjau atidžiau ir abejonė dar labiau sustiprėjo dėl to, kaip žmogus stovėjo“, – pasakojo P. Skruibis.
Priėjęs arčiau, jis pamatė, kad žmogus jau mėgino žengti lemtingą žingsnį.
„Tada jokių abejonių neliko. Pradėjau su juo kalbėtis. Jis ant tilto jau buvo su ketinimu nusižudyti. Mes kalbėjomės, jis dar nebuvo išsiblaivęs nuo alkoholio, o tai padidina riziką. Išgėręs žmogus yra impulsyvesnis, o ir sunkiau buvo dėl to kalbėtis“, – sakė psichologas.
Pro šalį važiavusio autobuso vairuotojas iškvietė pareigūnus, o, kol jų laukė, P. Skruibis šnekėjo su žmogumi ant tilto. Vėliau tą žmogų nuvežė į gydymo įstaigą.
„Ką noriu pasakyti: gal žmogus rymo, gal jis grožisi vaizdu, bet jei mums kyla koks klausimas, tai mes turbūt galime stabtelėti, prieiti arčiau. Kažkas iš draugų man pasakojo panašią istoriją, kai sustojo, paklausė, ar viskas gerai. Žmogus atsakė, kad viskas gerai, jis tiesiog grožisi vaizdu. Nieko baisaus neatsitiko, kad paklausė, malonu taip suklysti, bet kartais atsitinka taip, kaip aš pasakojau“, – teigė P. Skruibis.
Neplanuojama statyti pertvarų, bet planuojama plėsti kamerų tinklą
Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio, šiuo metu Kaunas turi 72 kameras, įrengtas ant tiltų ir jų prieigų. Ateityje numatoma jų plėtra – bus įrengta naujų arba modernizuojamos esamos. Jo teigimu, situacija nuolat stebima ir analizuojama tarnybų, o prireikus telkiamos visos pajėgos, kad būtų išsaugota žmogaus gyvybė.
„Tiesioginį kamerų vaizdą stebi policijos pareigūnai, jie pirmieji reaguoja į įvykius ar situacijas. Vaizdo įrašai saugomi nustatytą terminą ar kol vyksta aktyvus tyrimas“, – LRT.lt komentavo G. Gatulis.
Be to, pasak jo, ant Kauno miesto tiltų yra informacinės lentelės su pagalbos linijų telefonais, o pertvarų ant tiltų statyti kol kas neplanuojama.
„Sprendžiant savižudybių grėsmės klausimus, pagrindinis dėmesys skiriamas žmonių emocinei ir psichologinei sveikatai stiprinti, juos reikėtų laiku nusiųsti pas specialistus, šviesti apie pagalbos galimybes. Laiku suteikta pagalba – geriausia prevencinė priemonė, kuri leidžia išvengti skaudžių nelaimių“, – teigė G. Gatulis.
„Ne mažiau svarbi ir šalia esančių žmonių reakcija į įvykį – tarnybų informavimas, kontakto užmezgimas ir palaikymas, kol atvyks gelbėtojai“, – pridūrė jis.
Kaip LRT.lt komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė, kalbant apie savižudybių grėsmę, ne fiziniai atitvarai yra pirminė prevencijos priemonė.
„Tokį sprendimą priėmę asmenys ieško ir, deja, randa įvairiausių būdų. Todėl svarbiausia skirti nuolatinį ir nenutrūkstamą dėmesį žmonių emocinei ir psichologinei sveikatai, taip pat švietimui apie nerimo ar kritinių momentų atpažinimą, efektyvų reagavimą, suteikiant pirminę pagalbą. Tiek krizę išgyvenančiam asmeniui, tiek jo artimiesiems būtina parodyti – sprendimas ir išeitis visada yra“, – teigė J. Baltaduonytė.
Anot jos, tokios istorijos, kurios įvyko Kaune, – ypač skaudžios ir sukrečiančios, todėl stiprinamas specialistų pasiruošimas, kad su tuo dirbantys žmonės būtų išklausę savižudybių prevencijos mokymus, pagal situaciją gebėtų taikyti tinkamus pagalbos metodus.
„Kasmet vyksta mokymai ir seminarai policijai, medikams, ugniagesių gelbėtojų ar kitų tarnybų atstovams. Į juos įtraukiama visuomenė, akademinė bendruomenė, socialinės srities darbuotojai“, – sakė J. Baltaduonytė.
Jos teigimu, Kaunas skiria didelį dėmesį, kad kvalifikuotų specialistų parama būtų pasiekiama ir prieinama visiems, išgyvenantiems sunkų periodą. J. Baltaduonytė minėjo, kad Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įgyvendina savižudybių prevenciją. Kiekvienam besikreipiančiam asmeniui teikiamos nemokamos ir konfidencialios psichologinės konsultacijos, kviečiama dalyvauti užsiėmimuose.
Be to, kiekvieną savaitę organizuojami savitarpio pagalbos grupiniai susitikimai didžiuosiuose Kauno miesto poliklinikos filialuose. Savitarpio pagalbos grupėse Kauno miesto poliklinikos Centro ir Kalniečių padaliniuose laukiami paaugliai, o suaugusieji – Šilainių, Šančių ir Dainavos psichikos sveikatos centrų padaliniuose. Grupės atviros ir nuolat priima naujus narius. Platesnė informacija pateikiama čia. Pagalba siūloma ir nusižudžiusiųjų artimiesiems. Jie gali kreiptis į paramos grupę Kaune el. p. kaunas@artimiems.lt arba telefonu 8 600 73248.
