Tik 9 proc. Lietuvos žmonių mano, kad šalyje situacija gerėja, kai net 90 proc. sako, jog reikalai eina blogyn, rodo tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa. Tyrimas taip pat rodo, kad labiausiai žmonės pasitiki kariuomene ir policija, o mažiausiai – Seimu ir Vyriausybe. LRT.lt kalbinti ekspertai teigia, kad šie rezultatai neturėtų stebinti, mat, anot jų, šiuo metu Lietuvą krečia net trys krizės – pandemijos, saugumo bei energetinė – ir žmonės tikisi, kad būtent ministrų kabinetas jas gali įveikti.
2022 m. rugpjūčio mėnesį Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko tyrimą „Lietuvos Barometras“.
Apklausa vyko 2022 m. rugsėjo 16–27 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1024 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 124 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3,1 proc.
Tik dešimtadalis gyventojų mano, kad reikalai eina geryn
Rugsėjo mėnesį „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad dešimtadalis (9 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų mano, jog reikalai Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės krypsta į gerąją pusę, o devyni iš dešimties (90 proc.) nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Per pastarąjį mėnesį (palyginti su 2022 m. rugpjūčio tyrimo rezultatais) gyventojų vertinimai nepakito, o palyginti su apklausa prieš metus (2021 m. rugsėjį), 10 procentinių punktų padaugėjo gyventojų, teigiančių, kad reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į blogąją pusę. Taigi, per metus matančių situacijos gerėjimą sumažėjo dvigubai, bet palyginti su situacija prieš dvejus metus, pokyčiai dar didesni – nuo 2020 m. rugsėjo manančių, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu gerėja, sumažėjo penkis kartus (tada 50 proc. situaciją vertino kaip gerėjančią ir 49 proc. manė, kad ji blogėja).
Kad reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, kiek dažniau mano jaunimas iki 30 metų, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su žemiausiu išsilavinimu (nebaigtu viduriniu ar pradiniu), vadovai bei besimokantis jaunimas, dešiniųjų pažiūrų gyventojai (22 proc. iš jų mano, kad reikalai Lietuvoje gerėja, o 77 proc. atsakė, kad blogėja).
Kaip ir anksčiau, tik trijų valdančiųjų partijų rinkėjai dabartinę padėtį šalyje vertina kiek geriau už likusią dalį gyventojų: tai – Laisvės partijos (41 proc. mano, kad reikalai gerėja, o 59 proc. mano, kad blogėja), Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (21 proc. – gerėja, 79 proc. – blogėja) bei Liberalų sąjūdžio (16 proc. – gerėja, 84 proc. – blogėja) rėmėjai, o absoliuti dauguma visų kitų partijų rinkėjų situaciją šalyje šiuo metu vertina kaip blogėjančią (9 iš 10-ties ir daugiau).
Ekonomistas: tendencijos yra nepalankios dabartinei valdžiai
LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas, sociologas Romas Lazutka, komentuodamas žmonių nuotaikas rodantį tyrimą, pažymėjo neatmetantis, kad prastai žmonių nuomonei apie situaciją šalyje didelę įtaką galėjo padaryti geopolitinė situacijos Rytų Europoje sudėtingumas, karas Ukrainoje. Anot pašnekovo, prie viso šito veikiausiai prisideda ir nerimas dėl augančių elektros energijos, kitų paslaugų kainų.
„Žmonės mato išaugusias kainas, nuolat kalbama apie kompensacijas, apie tai, ar jos bus, kokios jos bus, kiek tai padės energetinių išteklių kainų augimo prasme. Gali būti, kad žmonių nuotaikos susijusios ne tik su augančiomis energetinių išteklių kainomis, bet ir su ekonomikos augimo sustojimu. Žiniasklaidoje, kalbant apie kitų metų biudžetą, kalbama apie skolinimosi kainas. Tad didelė dalis respondentų gali turėti tai galvoje“, – komentavo R. Lazutka.
Anot profesoriaus, nors didžiausios grėsmės – karas Ukrainoje ir augančios kainos – susijusios ne su valstybės vidaus, bet su išorės veiksniais, dabartinės žmonių nuotaikos yra prastas ženklas dabartiniai valdančiajai koalicijai.
„Valdžiai, dabartiniams valdantiesiems tai yra nekoks ženklas. Žmonės mano, kad valdžia bent iš dalies atsakinga už esamą situaciją. Jeigu dabar būtų Seimo rinkimai, [...] matyt, pamatytume koreliaciją su šia nuostata, kad reikalai krypsta į blogąją pusę“, – perspėjo sociologas.
VU Psichologijos instituto docentas Antanas Kairys, vertindamas „Baltijos tyrimų“ apklausos rezultatus, taip pat pažymėjo, kad žmonių nuotaikas šiuo metu lemia trys svarbiausi veiksniai.
„Turime pripažinti, kad elektros kainų kilimas, karas Ukrainoje, infliacijos lygis artimiausiu metu niekur nedings. Šiuo atveju tai yra klausimas apie realybę ir kalbėti apie optimizmą neverta“, – LRT.lt aiškino A. Kairys.
Vis dėlto mokslininkas ragino nesuabsoliutinti apklausos rezultatų, mat, anot A. Kairio, svarbu suprasti, jog net jei žmogus mano, kad valstybėje reikalai eina blogyn, asmeniškai jo padėtis nebūtinai blogėja taip pat smarkiai, kaip, jo manymu, situacija valstybėje.
„Vienu atveju galime turėti žmogų, kuris ir taip buvo arti skurdo ribos, tad dabar jam susidurti su ekstremaliai augančia pragyvenimo kaina ir perspektyva, kad pagerėjimo turbūt nebus, jei žmogus neturi palaikymo, resursų, tiek psichologine, tiek ekonomine prasme situacija bus daug blogesnė. Tuo tarpu, jei turime gerai įsitvirtinusį žmogų, kurio tiesiogiai nei karas, nei ekonominiai dalykai nepalietė taip smarkiai, tai tokiu atveju jam bus lengviau susidoroti su nepatogumais, prie jų prisitaikyti“, – tvirtino pašnekovas.
Visuotiniams neramumams pagrindo nemato
A. Kairys, paklaustas, ar didžiosios dalies žmonių įsitikinimas, kad situacija Lietuvoje blogėja, gali nuvesti visuomenę prie noro masiškai protestuoti, tvirtino, kad tai priklauso nuo politikų elgesio, kitaip tariant, nuo to, ar kažkas iš jų norės pasinaudoti prasta žmonių nuomone apie padėtį šalyje.
„Turėtume kalbėti apie komunikaciją ir tai, kaip įvairūs politiniai veikėjai naudojasi esama situacija politiniam kapitalui susikrauti ir kurstyti pasipiktinimą. [...] Turime politinius veikėjus, kurie bando šią situaciją naudoti savo politiniam kapitalui susikrauti“, – atkreipė dėmesį VU docentas.
Mokslininkas ragino suprasti, kad šią, rodos, niūrią situaciją, kai visuomenei neigiamą įtaką daro net kelios krizės, galima išnaudoti įsisenėjusioms problemoms spręsti.
„Iš kitos pusės, turime unikalią situaciją, kai ši krizė gali mums duoti galimybę sutvarkyti dalykus, kurie ir taip tvarkytini, turiu omeny, energijos taupymą, poveikį klimatui. Dabar, turėdami kylančias energijos kainas, išorinę priežastį, kodėl jos kyla, galime imtis veiksmų. Tos išorinės priežasties buvimas, jos parodymas, visuomenės sutelkimas į tai gali duoti aiškią galimybę išspręsti įsisenėjusias problemas“, – svarstė A. Kairys.
Turime politinius veikėjus, kurie bando šią situaciją naudoti savo politiniam kapitalui susikrauti.
A. Kairys
Tuo, kad Lietuvos žmonės, pasipiktinę situacija šalyje, vis dėlto neis į gatves protestuoti, įsitikinęs ir ekonomistas R. Lazutka. Jo manymu, dalis žmonių suvokia, kad kainų, o ypač energetinių išteklių kainų, augimas yra susijęs su išorės veiksniais, pavyzdžiui, Rusijos karu prieš Ukrainą, tad kaltinti ir protestuoti prieš savo šalies valdžią nenorės.
„Žmonės Lietuvoje, kai susiduria su problemomis, jas sprendžia individualiai. Tarkime, jei kyla kainos, sunku pragyventi, tai žmonės ieškosi papildomo uždarbio. Kiti, pavyzdžiui, renkasi pigesnes kuro rūšis.
Abejoju kažkokių protestų ar streikų galimybe. Neprisimenu, kada Lietuvoje, privačiame sektoriuje, būtų buvęs streikas ar net rimtai gąsdinama tuo“, – dėstė A. Lazutka.
Anot jo, lietuviai nėra linkę masiškai rinktis į protestus ir dėl kitos priežasties, susijusios su iš sovietmečio paveldėtomis nuostatomis.
„Esu linkęs kelti hipotezę, kad tai susiję su sovietine praeitimi. Įpročiai susiformavo totalitarinėje visuomenėje, buvo baisu, rizikinga rodyti nepasitenkinimą viešai, žmonės savo virtuvėse sėdėdami keikdavo valdžią, neišeidami į viešumą. [...] Manau, kad ši kultūra galbūt ir jaunesnei kartai persiduoda“, – komentavo ekonomistas.
Labiausiai pasitikima kariuomene ir policija
Šių metų rugsėjį „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos metu respondentų taip pat buvo klausiama, ar jie pasitikti ar ne įvairiomis valstybės institucijomis. Tyrimas parodė, kad iš 10 pateiktų vertinti institucijų, 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Lietuvos kariuomene (78 proc. pasitiki ir 18 proc. – nepasitiki) bei policija (73 proc. pasitiki ir 24 proc. nepasitiki).
7 iš 10-ties Lietuvos gyventojų pasitiki Bažnyčia (68 proc. pasitiki ir 23 proc. nepasitiki), du trečdaliai pasitiki SODRA (65 proc. pasitiki ir 28 proc. nepasitiki), o 6 iš 10-ties pasitiki prezidento institucija (60 proc. pasitiki ir 34 proc. nepasitiki) bei savivaldybėmis (57 proc. pasitiki ir 37 proc. nepasitiki).
Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki teismais (35 proc. pasitiki ir 55 proc. nepasitiki), Vyriausybe (27 proc. pasitiki ir 70 proc. nepasitiki) bei Seimu (20 proc. pasitiki ir 78 proc. nepasitiki).
Kaip parodė tyrimas, per pastarąjį mėnesį 5 procentiniais punktais padidėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki Bažnyčia, 3 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių Lietuvos kariuomene, o nuo vasaros pabaigos 3 procentiniais punktais pablogėjo Vyriausybės vertinimas. Kitų institucijų vertinimai nuo rugpjūčio mėnesio nepakito.
Per pastaruosius 12 mėnesių labiausiai (8 procentiniais punktais) padidėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki Lietuvos žiniasklaida, 6 procentiniais punktais padaugėjo pasitikinčių Lietuvos kariuomene ir 3 procentiniais punktais pagerėjo policijos vertinimas. Per šį laikotarpį labiausiai sumažėjo pasitikinčių prezidento institucija (6 procentiniais punktais), o 3 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki SODRA.
Vyriausybė tampa atpirkimo ožiu
LRT.lt kalbinta kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė, sociologė Rasa Ališauskienė teigia, kad kariuomenę paprastai šalies gyventojai įvardija kaip instituciją, kuria pasitiki labiausiai. Tuo metu policija, anot pašnekovės, ne visada patenka į institucijų, kuriomis pasitikima, pirmąsias vietas.
„Jei kokie skandalai ar įvyksta rezonansiniai įvykiai, tai būna, kad policijos reitingas ir sumažėja. Bet, jei situacija yra ramesnė, gana teigiamai žmonės į policiją žiūri“, – atkreipė dėmesį R. Ališauskienė.
Anot jo, prezidento institucija paprastai visuomenė taip pat pasitiki, nepaisant to, kas tuo metu yra prezidentas, kaip jis elgiasi, ar konfliktuoja su kitais politikais, ar ne.
Be to, kaip priminė sociologė, prezidentas yra tiesiogiai žmonių renkamas pareigūnas, o tuo metu Seimas, kuriuo žmonės, kaip rodo tyrimai, nepasitiki, renkamas mišriu būdu, tai yra institucija, kurios veikloje dalyvauja įvairios partijos, įvairūs politikai. Būtent dėl to, pašnekovės teigimu, minėtų institucijų vertinimas taip skiriasi.
„Prisiminkime, kad žmonėms svarbus faktorius, jog prezidentas yra renkamas tiesiogiai, o Vyriausybė ir Seimas yra labiau maišyti, primenantys sumuštinį.
Seimo ir Vyriausybės prastas vertinimas yra toks beveik visą laiką. Vyriausybė gal kiek geriau vertinama, bet Seimas niekada neturėjo aukšto pasitikėjimo. Apie Seimo partijų konfliktus, nesutarimus mes girdime žymiai daugiau, o apie prezidentūros, Vyriausybės vidinius konfliktus dažniausiai iš viso nieko. Žmonės dažniausiai balsuoja už vieną partiją, bet į Seimą patenka ir tos partijos, kurios jiems nepatinka. Dėl to tas Seimo įvaizdis yra suneštinis ir kiekvienas žmogus ras, kas jam tame Seime nepatiks“, – aiškino R. Ališauskienė.
„Nors yra konfliktų tarp prezidento ir valdančiosios daugumos, vis tiek prezidentūra pasitikima labiau negu Seimu ar Vyriausybe, tie konfliktai mažiau kenkia prezidentūrai negu kitai pusei, su kuria vyksta konfliktai“, – atkreipė dėmesį sociologė.
R. Ališauskienė, kalbėdama apie Vyriausybės vertinimą, pažymėjo, kad šis aspektas yra susijęs su kita apklausos dalimi, kurios rezultatai rodo, kad net 90 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog reikalai šalyje eina blogyn. Sociologės teigimu, kadangi ministrų kabineto priimami sprendimai turi aiškiausią įtaką žmonėms, o didžioji dalis jų nėra patenkinti padėtimi Lietuvoje, tad ir Vyriausybė nėra ta institucija, kuria pasitikima.
„90 procentų respondentų teigia, kad reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę, o kokie veiksniai tai lemia? Visa krūva. Yra likutis nesibaigiančių pandeminių klausimų, susijusių su sveikatos priežiūros sistemos problemomis – kalbama ne tik apie pandemiją, bet ir apie tai, kad žmonės turi užleistų ligų.
Nors yra konfliktų tarp prezidento ir valdančiosios daugumos, vis tiek prezidentūra pasitikima labiau negu Seimu ar Vyriausybe, tie konfliktai mažiau kenkia prezidentūrai negu kitai pusei, su kuria vyksta konfliktai.
R. Ališauskienė
Taip pat yra saugumo krizė, kurią lydi baimė, netikrumas dėl ateities, o dabar dar turime energetinę krizę ir augančias kainas. Turbūt labai seniai, o gal iš viso per 30 metų neturėjome situacijos, kai vienu metu būtų tokios trys didžiulės krizės, kurios kerta ir per kišenę, ir emocijas, ir per saugumo jausmą, tai yra per bazinius dalykus.
Vienaip ar kitaip visi šitie dalykai žmonių suvedami į Vyriausybę, kuri esą turėtų apginti nuo visko visuomenę. Nors valstybės reikalus sprendžia ir Seimas, ir prezidentūra, kuri užsiima užsienio politikos reikalais, vis tiek daugiausia akys krypsta į Vyriausybę“, – aiškino „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Anot jos, Vyriausybės įvaizdį dar labiau gadina ir šlubuojanti jos komunikacija, kai, pasak sociologės, ministrų kabinetas nesugeba aiškiai įvardyti, kaip bus kovojama su šalį užklupusiomis krizėmis.
Daugiau – reportaže:
