Reaguodami ne tik į išaugusias komunalinių paslaugų, maisto kainas, bet ir į tai, kad antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojų santaupos nuo metų pradžios vidutiniškai nuvertėjo keliolika procentų, kai kurie senjorai neslepia – sukauptas lėšas, jei tik galėtų, atsiimtų jau dabar. Vis dėlto ekspertai ragina neskubėti ir kiekvieną situaciją vertinti individualiai.
Sako, kad pinigų reikia dabar
Į LRT GIRDI kreipęsis vilnietis Arvydas prieš porą metų tapo pensininku. Dar būdamas darbingo amžiaus vyras kurį laiką santaupas kaupė antrojoje pensijų pakopoje.
Sukauptos beveik 6,5 tūkst. eurų sumos atsiimti jis negali, nors, kaip teigia, energijos krizės ir aukštų kainų kontekste šie pinigai kaipmat pasitarnautų.
„Nors gaunu vidutinę pensiją, augančios maisto kainos, sąskaitos už šildymą ir elektrą pinigus labai greitai suvalgo“, – skaičiuoja jis.
Arvydas sako, kad jis mieliau visą antroje pensijų pakopoje sukauptą sumą atsiimtų iškart ir, pavyzdžiui, investuotų į efektyvesnį šildymo katilą ar namo renovaciją.
„Gal taip mažiau mokėčiau už šildymą. <...> Kai tokia situacija, manau, ne vienas pensininkas mieliau atsiimtų pinigus, nes jų dabar labai reikia“, – LRT.lt dėsto jis.
Vyras teigia gana kritiškai vertinantis Lietuvoje veikiančius antrosios pakopos pensijų valdytojus, esą šiemet jie dirbo nuostolingai. Vadinasi, užuot padidinę savo pensiją, būsimi pensininkai dalį pinigų prarado.
„Paprastam žmogeliui sunku suprasti, kaip viskas vyksta, bet, kiek teko domėtis, šiemet nebuvo, kad labai išloštum“, – sako Arvydas.
Lietuvos pensijų fondai per tris šių metų ketvirčius fiksavo valdomo turto vertės sumažėjimą. Preliminariais duomenimis, šiemet sausio–rugsėjo mėnesiais antrosios pakopos fondų investicijų bendra svertinė grąža sudarė –13,8 proc.
Savo santaupas antrosios pensijų pakopos fonde sako nuolat stebintis ir kaunietis Gintaras (tikrasis vardas redakcijai žinomas).
Iki šiol atsiimti sukauptus pinigus vienkartine išmoka galėjo tie pensininkai, kurie buvo sukaupę iki 5 tūkst. eurų, tačiau nuo 2023 m. įsigalios nauji dydžiai.
Pavyzdžiui, priklausomai nuo sukauptos sumos, 2023 metais pensijų fonduose sukauptas lėšas galės atsiimti iki 5 403 eurų sukaupę asmenys.
Kadangi sukaupė daugiau nei 5,4 tūkst. eurų, nuo Naujųjų LRT.lt kalbintam Gintarui bus mokamos periodinės išmokos. Visų pinigų iškart pasiimti jis negali.
„Kurį laiką lyg buvau sukaupęs apie 4,3 tūkst. eurų sumą, bet neseniai ji gerokai išaugo. Planavau sukauptus pinigus atsiimti, bet dabar nebežinau, ar pavyks“, – sako Gintaras.
Ragina neskubėti atsiimti
Nors gyventojų pečius slegia sunkmetis, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako nepastebintis tendencijų, kad santaupas iš antrosios pakopos pensijų fondų kaupiantieji atsiimtų dažniau.
„Sukauptus pinigus žmonės atsiima pagal poreikį. Jeigu yra galimybių ir lėšų, iš ko gyventi dabar, mes patariame savo klientams šiek tiek luktelti“, – teigia T. Gudaitis.
Reaguodamas į dalies gyventojų nuogąstavimus, kad pensijų fondai tris šių metų ketvirčius užbaigė su minuso ženklu, LIPFA vadovas ragina žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą.
„Svyravimų tikrai neišvengsime. Jeigu prisimintume pandemijos pradžią, <...> tuomet matėme, kaip rinkos buvo pasmukusios, rodos, 30 proc., bet greitai atsitiesė. Jeigu grįžtume į 2008–2009 metų krizę, atsigavimas tada užtruko keletą metų. Kiekvienas rinkos svyravimas yra specifinis, bet tikime, kad ilgesniu laikotarpiu rinkos atsigaus ir žmonės, kurie nesiblaško, tikrai išlos“, – tvirtina T. Gudaitis.
Nuo 2019 metais įgyvendintos pensijų kaupimo reformos (iki 2018 m. pabaigos į kaupimo dalyvių pensijų sąskaitas buvo pervedama „Sodros“ įmokos dalis, nuo 2019 m. šalia paties asmens pinigų į kaupimo sąskaitą pervedama ir valstybės biudžeto lėšų), anot T. Gudaitis, kaupiančiųjų uždirbta grąža išaugo apie 40–50 proc.
Vertindamas dabartinę ekonominę padėtį, LIPFA vadovas vis dėlto pataria gyventojams neskubėti atsiimti fonduose sukauptų pinigų.
„Geriau luktelti ir pažiūrėti, įvertinti situaciją, jeigu įmanoma“, – apibendrina jis.
SADM: gyventojai gali pasinaudoti teikiama parama, ne būsimos pensijos pinigais
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atkreipia dėmesį, kad lėšų kaupimas antrojoje pensijų pakopoje yra integrali pensijų sistemos dalis, todėl iš dalies viešaisiais pinigais finansuojamas tikslinis kaupimas turi griežtas taisykles.
Kaip nėra galimybės iki senatvės pensijos amžiaus išsigryninti socialinio draudimo pensijos pinigų, taip nėra galimybių iki senatvės pensijos amžiaus sukakties panaudoti ir pensijų fondo pinigų einamiesiems poreikiams, pažymi SADM.
Ministerija akcentuoja, kad jei žmonės galėtų atsiimti senatvės pensijai skirtus pinigus iš anksto, jie gautų mažesnes pensijas ir ateityje didėtų valstybės paramos poreikis, nors būtent tam, kad šį poreikį ateityje sumažintų, valstybė skiria skatinamąsias įmokas dalyviams.
„Gyvenamųjų namų energiniam efektyvumui gerinti ir panašiems projektams gyventojai gali pasinaudoti teikiama parama, ne būsimos pensijos pinigais“, – rekomenduoja SADM.
Sistemą kritikuoja
Nors šiais metais kaupiamų pinigų vertė antrosios pakopos pensijų fonduose krito, buvo aukšta infliacija, Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas Romas Lazutka vieno patarimo, kaip elgtis tiems, kas kaupia papildomą pensiją, neturi ir atkreipia dėmesį, kad kiekviena situacija skirtinga.
„Kritimas yra trumpalaikis dalykas, nereikia kreipti dėmesio. Būtų kaip tik neprotinga atsiimti [sukauptus pinigus], jei būtų leidžiama, nes dabar vertė yra nukritusi. Tai tas pats, kaip parduoti atpigusį butą. Būtų geriau palaukti, kol kainos vėl pakils, kadangi jos svyruoja. Tik problema, jog niekas nežino, kada ir per kiek laiko jos atsistatys, o gali būti, kad dar smuks“, – svarsto R. Lazutka.
„Žmonės žino, kokia jų padėtis. Kai kam galbūt reikia pasikeisti katilą arba dabar atsiranda didžiulė problema – gilėja įsiskolinimai. <...> Kiekvienas žmogus žino, kokios jo problemos, ir geriausiai mato, kiek jam [šiuo metu] aktualu pinigai“, – aiškina profesorius.
Dėl to, kad yra iš dalies finansuojama valstybės, antrosios pensijų pakopos sistemą R. Lazutka sako vertinantis kritiškai.
„Žmonės negali atsiimti [pinigų], nors tie prieaugiai yra nedideli, bendros sukauptos sumos nedidelės, todėl pensijai šie fondai didelės reikšmės neturi“, – sako ekonomistas.
„Sistema nėra labai prasminga, juo labiau kad ji finansuojama iš valstybės biudžeto, vadinasi, kitų mokesčių mokėtojų sąskaita, tų, kurie netgi nekaupia arba jau yra pensininkai, bet jie, tarkime, pridėtinės vertės mokestį (PVM) vis tiek į valstybės biudžetą moka. <...>
Tą sistemą verta kritikuoti ir reikėtų leisti žmonėms pasiimti [pinigų], kada jie nori ir kada jiems reikia, taip, kaip padarė, pavyzdžiui, estai, bet siūlyti konkretiems žmonėms ar masiškai pasiimti būtų neatsakinga“, – pabrėžia R. Lazutka.
Siūlė didinti išmokas, atsisakyti automatinio įtraukimo
Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma didinti vertes, iki kurių asmenys savo sukauptas lėšas galėtų atsiimti vienkartine išmoka (iki 10 tūkst. eurų), ir didinti sumą, nuo kurios reikėtų įsigyti anuitetą (iki 20 tūkst. eurų), Seime jau anksčiau buvo registravęs Seimo narys Gintautas Paluckas.
Automatinio įtraukimo į antrosios pensijų pakopos fondus parlamentaras apskritai siūlė atsisakyti.
„Mano galva, toks apribojimas iš principo prieštarauja teisei disponuoti turimu turtu ir asmenims, kurie turi kitokį įsivaizdavimą apie investiciją į savo pensijos gerovę, neleidžia tokių sprendimų priimti“, – LRT.lt anksčiau komentavo G. Paluckas.
„Privatūs pensijų fondai neduoda jokios garantijos, jie visiškai neapsaugo asmenų, kurie yra sukaupę nedideles sumas, nuo infliacijos, nes anuitetų ir periodinės išmokos nėra indeksuojamos. Kalbėti apie privačius pensijų fondus kaip saugumo senatvėje užtikrinimą yra iliuzija, melas“, – kalbėjo jis.
Nauji dydžiai nuo Naujųjų
Atkreipiamas dėmesys, kad 2023 metais įsigalioja nauji dydžiai, pagal kuriuos bus nustatoma pensijų išmokos rūšis senatvės pensijos amžių sukakusiems pensijų fondų dalyviams. Išmokų ribos indeksuojamos kas trejus metus, atsižvelgiant į vidutinę metinę infliaciją.
Priklausomai nuo sukauptos sumos, 2023 metais pensijų fonduose sukauptas lėšas galės atsiimti asmenys, sukaupę iki 5 403 eurų.
Tiems asmenims, kurie sukaupė daugiau nei 5 403 eurus, bet mažiau nei 10 807 eurus, bus mokamos periodinės išmokos.
Jei asmuo sukaupė 10 807 eurus ar daugiau, jis privalės įsigyti pensijų anuitetą.
Sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 64 841 eurą, senjorai galės gauti vienkartine pensijų išmoka. Už lėšas iki 64 841 euro turės būti įsigyjamas pasirinktos rūšies pensijų anuitetas.
Kol lėšos yra pensijų fonde (kaupiant ar gaunant periodines išmokas), jos yra paveldimos. Gaunant anuiteto išmokas, didžioji dalis antroje pakopoje sukauptų lėšų gali būti paveldimos – tai priklauso nuo pasirinkto anuiteto rūšies.
Kaip mokamos išmokos?
Vienkartinių išmokų mokėjimo galimybės yra labai ribotos, o pagrindinis sukauptų lėšų išmokėjimo būdas – periodiniai mokėjimai, t. y. periodinės pensijų išmokos arba pensijų anuitetas. Pensijų anuiteto rūšį žmogus pasirenka pats.
Jei žmogus yra sukaupęs 10 807 eurus ir daugiau, norėdamas gauti išmoką, jis įsigyja pensijų anuitetą. Pensijų anuitetas jam bus mokamas tol, kol jis gyvens.
Pavyzdžiui, jeigu statistiškai nuo pensinio amžiaus žmogus vidutiniškai gyvena dar apie 19 metų (t. y. iki 84–85-ojo gimtadienio), o konkretus pensininkas Jurgis, gaunantis pensijų anuitetą, ką tik atšventė 100 metų jubiliejų, pensijų anuitetą jis ir toliau gaus, nors jo kadaise sukaupti pinigai jau seniai pasibaigė.
Tokiu atveju, kai žmogus yra sukaupęs daugiau kaip 5 403 eurus, bet mažiau kaip 10 807 eurus, sukauptos lėšos jam išmokamos periodinėmis išmokomis.
Vadinasi, jo sukaupta suma nuo kreipimosi dėl jos mokėjimo dienos iki 85 metų sukakties bus paskirstyta į tiek mėnesių, kiek liko iki 85-ojo gimtadienio. Kas mėnesį asmeniui išmokama suma gali svyruoti, priklausomai nuo to, kaip keičiasi pensijų fondo vieneto vertė.
Kur kreiptis dėl išmokos?
Dėl išmokų iš pensijų fondo asmuo gali kreiptis nuo pensinio amžiaus sukakties arba tada, kai jam paskiriama išankstinė pensija.
Periodinės pensijų išmokos ir pensijų anuiteto dydis priklauso nuo to, kiek laiko išmoka bus mokama. Vadinasi, jei žmogus dėl išmokos kreipiasi vėliau, jo išmoka bus didesnė.
Pateikti prašymą dėl pensijų anuiteto įsigijimo gyventojas gali „Sodroje“ arba pensijų kaupimo bendrovėje, kurioje turi savo pensijų kaupimo sąskaitą, tačiau pensijų išmokos sutartį sudaryti jis gali tik pensijų kaupimo bendrovėje.
Periodines pensijų išmokas moka pensijų kaupimo bendrovės, o pensijų anuitetus moka „Sodra“ iš Pensijų anuitetų fondo. Pensijų anuitetų fondo lėšos gali būti naudojamos tik pensijų anuitetams mokėti. Šios lėšos investuojamos.
