Lygiai prieš metus į prie Seimo esančią Nepriklausomybės aikštę susirinko keli tūkstančiai protestuotojų. Kas iš pradžių buvo vadinta taikiu mitingu, tos pačios dienos vakare tapo riaušėmis. Praėjus metams vadinamoji riaušių byla teismo dar nepasiekė, o iš pradžių augęs įtariamųjų skaičius dabar yra sumažėjęs.
Prieš metus – 2021-ųjų rugpjūčio 10-ąją – prie Seimo surengtas mitingas peraugo į riaušes, kurių metu buvo sužaloti policijos bei Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnai, nukentėjusiais vėliau pripažinti ir Seimo nariai, žiniasklaidos atstovai.
Taip pat skaitykite
Praėjus metams tyrimas tebevyksta, o iš pradžių vis augęs įtariamųjų skaičius vėliau pradėjo mažėti.
Nors dar sausį generalinis komisaras Renatas Požėla žiniasklaidai teigė, jog byla teismui bus perduota „artimiausiu metu“, kol kas tai dar neįvyko, o kada galėtų įvykti, prokuratūros atstovai neįvardijo.
Įtariamųjų skaičius kito
Nors lygiai prieš metus vykusiame mitinge dalyvavo tūkstančiai žmonių, į riaušes susirinko mažesnė, kelių šimtų protestuotojų minia. Nesiskirstę iki maždaug 2 val. nakties, jie į policijos ir VST pareigūnus bei žiniasklaidos atstovus laidė akmenis, stiklinius butelius, signalines raketas, o galiausiai pasigirdo ir sprogimas.
Po riaušių paaiškėjo, kad sužalojimus patyrė keliolika policininkų, keli VST pareigūnai, iš kurių du buvo sužaloti sunkiai – jie patyrė kaulų lūžius, plėštines žaizdas. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad pareigūnai, du Seimo nariai bei viena žurnalistė buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.
Taip pat skaitykite
Jau kitą dieną po riaušių paaiškėjo, kad įtarimai pareikšti 26-iems asmenims, o rugpjūčio 12-ąją dėl jų suėmimo buvo kreiptasi į teismą. Tiesa, ši kardomoji priemonė buvo pritaikyta daliai jų, kiti – paleisti su švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
„Norėčiau pasakyti, kad vienas asmuo šiame ikiteisminiame tyrime anksčiau jau buvo teistas 13 kartų, vienas asmuo 14 kartų ir vienas asmuo 12 kartų.
Trys asmenys teisti po du kartus, taip pat vienam asmeniui yra pareikšti įtarimai dviejuose ikiteisminiuose tyrimuose“, – apie pirmus įtariamuosius vadinamojoje riaušių byloje tuomet kalbėjo generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Tiesa, pirminis įtariamųjų skaičius netruko augti. Jau po savaitės įtarimai buvo pareikšti 29-iems asmenims, po mėnesio šis skaičius augo iki 38, po dviejų mėnesių – 76, o baigiantis 2021-iesiems įtariamųjų buvo jau beveik 100. 2022-ųjų vasarį įtariamųjų buvo jau 102.
Pareikštų įtarimų puokštė buvo įvairi – nuo riaušių organizavimo iki neteisėto disponavimo medžiagomis, šaunamuoju ginklu.
Įtariamųjų skaičius jau sumažėjo. Praėjus metams nuo riaušių, kaip portalą LRT.lt informavo Generalinė prokuratūra, įtariamųjų liko 87.
Taip pat skaitykite
„Daugiausia dėl provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims“, – pareikštus įtarimus portalui LRT.lt raštu perduotame komentare vardijo Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.
Pasak jos, ikiteisminis tyrimas vis dar yra atliekamas, o apie svarbiausius procesinius sprendimus šiame ikiteisminiame tyrime bus pranešta.
Terminas priklauso nuo tikslo
Paklaustas, kaip vertinti tai, jog tyrimas riaušių byloje trunka jau metus, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VU TF) profesorius Remigijus Merkevičius teigė, kad vertinimas priklauso nuo to, ko šioje byloje siekiama.
„Sunku pasakyti, ką jie nori su ta byla daryti – ar kiekvienam žmogui bus pareikštas individualus kaltinimas dėl viešosios rimties trikdymo ar sveikatos sutrikdymo, ar jie nori iš visos tos istorijos sukurti vieną didelę bylą su daugybe kaltinamųjų.
Tie scenarijai turėtų skirtingas išeitis. Pirmuoju atveju, jei individualiai, tai tuomet metai iš tikro atrodytų ilgokas laikas tokiam įvykiui ištirti. Antruoju atveju, jei ketina viską dėti į vieną krūvą, tai tie 87 žmonės sukuria tam tikrą poreikį su jais dirbti, įrodymus individualius rinkti, jų teises įgyvendinti ir pan., tada vienerių metų terminas neatrodytų labai ilgas“, – komentavo VU TF profesorius.
R. Merkevičius sakė darantis prielaidą, kad kriminalinė justicija siekia didelio šios bylos efekto, todėl spėjo, kad ketinama bylą į teismą atiduoti visą, kitaip tariant, profesoriaus manymu, bus imtasi antrojo jo įvardinto scenarijaus.
„Mes visi puikiai žinome, kad organizuoti procesą su daugybe žmonių yra gerokai sudėtingiau negu kad su pavieniais žmonėmis. Tai manau, kad jeigu atiduos bylą į teismą tokios didelės apimties, greičiausiai ir teisme ji strigs dėl tokių elementarių organizacinių, techninių dalykų.
Juk kur vienas advokatas procese ar du, o kur 87, kur vienas kaltinamasis, o kur 87, su kuriais visais reikia suderinti tinkamą teismo posėdžių laiką ir t. t. <...> Jei nėra vieno siejamojo veiksnio toje istorijoje, pavyzdžiui, vieno organizatoriaus ar vadovo, kuris už viską tampa atsakingas, tai tokiu atveju žinoma, kad tą istoriją reikia individualizuoti pagal kaltinamuosius ir atidavinėti bylas teismui“, – portalui LRT.lt komentavo R. Merkevičius.
Besimokančių yra labai daug
Tačiau riaušių pasekmėmis tapo ne tik teisiniai procesai. Kaip portalui LRT.lt sakė Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė, besimokančių iš riaušių yra labai daug – tiek prieš jas vykusio mitingo organizatoriai, tiek politikai, tiek ir žiniasklaida.
Pasak jos, vienas būdas yra į įvykusias riaušes žiūrėti paprastai – organizatoriai surengė mitingą, jos įvyko, o po jo kilo riaušės.
„Tuomet kyla klausimas, kaip tos riaušės pakeitė visuomenės ar dalies žmonių požiūrį į mitingo organizatorius. Be abejo, kadangi riaušės yra akivaizdžiai susijusios su įstatymo pažeidimais, daliai piliečių toks elgesys yra nepriimtinas, nes tai yra Lietuvoje galiojančių teisės normų pažeidimas. Tikriausiai dalis žmonių, kurie pritarė mitingo idėjoms, turėjo kažkokių sentimentų ar palaikė organizatorius ar organizacijos, kuri rengė mitingą, idėjas ir nuostatas, galėjo nusigręžti“, – komentavo R. Žiliukaitė.
Dalyviai išmoko, kad organizuojant labai didelius mitingus, jei pats to ir nedarai, turi rūpintis, kad gali būti provokacijų.
R. Žiliukaitė
Tiesa, ji teigė, kad blogai yra į tai, kas įvyko visuomenėje, žiūrėti per daug primityviai. Riaušės, anot R. Žiliukaitės, vyksta ir kitose demokratinėse šalyse, o joms vadovauja labai specifiniai žmonės.
Patys mitingo organizatoriai, anot docentės, galėjo neturėti nieko bendro su riaušėmis ir jų neinicijuoti, tačiau jų atsakomybė buvo užtikrinti, kad būtų laikomasi mitingui keliamų taisyklių ir reikalavimų.
„Dalyviai išmoko, kad organizuojant labai didelius mitingus, jei pats to ir nedarai, turi rūpintis, kad gali būti provokacijų. Į mitingus ateina daug žmonių, o kai kurie turi visiškai kitokius ketinimus, proteste taip pat sukasi politikai, kurie mato galimybę kažkokius politinius dividendus susirinkti. Tu gali išeiti [protestuoti] su savo idėjomis, bet turi suprasti, kad visą laiką bus kažkas [kas gali kelti provokacijas] ir organizuojant protestą tai labai svarbu žinoti“, – kalbėjo docentė.
Be to, anot R. Žiliukaitės, pamokų iš riaušių istorijos turėtų pasisemti ir žiniasklaida. Pasak docentės, protestuotojų įvaizdis, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo riaušėse, ar po mitingo paliko Nepriklausomybės aikštę, viešojoje erdvėje konstruojamas itin neigiamai. Toks įvaizdžio konstravimas, jos manymu, turėjo įtakos ir tam, kaip vėliau visuomenė vertino tiek mitingą, tiek po jo įvykusias riaušes.
„Formuojamas įvaizdis buvo vienašališkas ir gana tendencingas. Tai, kaip buvo pristatyti visi protestuotojai, buvo selektyvu, pasakyta, kad tai yra blogis. Komunikacija buvo labai aštri, dažnai paremta idėjų kritika, bet tai buvo pasirinkta [daryti] žmonių įžeidinėjimo lygmeniu. Tu gali kritikuoti idėjas, sakyti, kad kažkas yra neteisus, bet taip, kaip buvo pavaizduoti protestai, tai buvo rodomi žmonės ir iš jų buvo tyčiojamasi“, – aiškino R. Žiliukaitė.
Ji sakė, kad demokratinėms visuomenėms yra būdingas konfliktas, tačiau svarbu, kiek konfliktuojančios pusės, net ir nesutardamos, sugeba kalbėtis skirtingais klausimais ir norėti sutarti.
Docentė teigė, kad politikai turi išmokti pamoką, jog nors ir yra kalbama apie išorės jėgų poveikį protestų organizatoriams ir dalyviams, jie turi savo mąstymą. Kol kas, jos manymu, atrodo, kad ši pamoka nėra išmokta.
„Kadangi demokratija yra paremta įstatymo viršenybe, riaušės yra nepateisinamos. Tai yra blogai demokratijai ir jei riaušės kyla, turi galvoti, iš kur atsiranda tiek nepatenkintų žmonių, kad tokie sprogimai įvyksta. Ko mes galėjome išmokti? Kurti dialogo kultūrą ir stiprinti ją, o ne priešiškumą ir užsidarymą stovyklose, nes tada agresija yra abiejose stovyklose.
Ar mes išmokome nors kiek demokratinės diskusijų kultūros? Ar tapome stipresni? Aš to nemačiau. Ar tapome stipresni matydami, kad yra tokia dalis visuomenės, kuri dalyvauja protestuose, kuri palaiko protestų idėjas? Ar pasimokėme, kad tuos žmones reikia įtraukti? <...> Nežinau“, – portalui LRT.lt kalbėjo VU docentė R. Žiliukaitė.
