„Eurostat‟ duomenimis, 2030 metais Lietuvoje gyvens tik 2,4 milijono, o 2045 – 2 milijonai gyventojų. Tai reiškia, kad ateityje bus vis mažiau dirbančiųjų, kuriems teks išlaikyti vis daugiau pensinio amžiaus asmenų.
Komentuodamas Lietuvos demografijos būklę R. Lazutka sako, kad problemų, be sumažėjusio gimstamumo, sukuria ir pastarųjų dešimtmečių emigracija.
„Lietuva prarado daug gyventojų ne tik todėl, kad gimsta mažiau vaikų, bet ir todėl, kad ypač įstojus į Europos Sąjungą kasmet po keliasdešimt tūkstančių žmonių išvažiuodavo – jauni žmonės su vaikais arba net neturintys vaikų, bet jie tuos vaikus gimdo jau kitose šalyse. Tai prisidėjo prie tos padėties, prie gyventojų skaičiaus mažėjimo‟, – televizijos laidai DELFI Rytas sakė VU profesorius R. Lazutka.
Jis pridūrė, kad palyginti su Vakarų šalimis, Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė trumpesnė.
„Na, tikėkimės, gyvenimo trukmė ilgės. Bet irgi dažnai maža paguoda todėl, kad: daugiau bus pensininkų, daugiau sveikatos apsaugos paslaugų vartotojų, o tuo tarpu tie, kurie dirbs, jų bus santykinai mažiau. Todėl ta gyvenimo trukmė, kada ilgėja, yra tam tikras pasiekimas, bet jis kelia ir ekonominių rūpesčių‟, – kalbėjo ekonomistas.
Gimstamumui didinti lengvo kelio nėra
Senstančioje Europoje šio šimtmečio viduryje Lietuvos amžiaus mediana bus antra didžiausia – 51 metai, prognozuoja „Eurostatas‟. R. Lazutkos teigimu, pataisyti situaciją nėra lengva.
Paklaustas dėl pensinio amžiaus perspektyvų, jeigu situacijos nebus imtasi taisyti, profesorius atkreipė dėmeį, kad pensijos priklauso ne tik nuo demografinės padėties.
„Štai, žiūrėkime į Afrikos šalis, tos šalys labai jaunos, ten gimsta labai daug vaikų, bet ten pensijų sistemos beveik nėra. Tuo tarpu jeigu mes žiūrime į tą pačią senutę Europą, tai, tarkime, Vokietijoje gimstamumas yra labai mažas, bet pensijos yra puikios. Pensininkai, gaudami analogišką pensiją kaip mūsų „Sodros‟, jie keliauja po pasaulį.
Pensijos priklauso ne tik nuo demografijos, nuo biologinių dalykų, bet ir nuo ekonomikos, – ir daugiau nuo ekonomikos‟, – teigė pašnekovas.
Anot jo, situaciją galima subalansuoti ir turint mažiau, bet labiau išsilavinusių, našiai dirbančių žmonių bei technologijų.
„Palyginkime, ar „Sodrai‟ įmokas moka vienas žmogus, kuris uždirba 2 tūkst. eurų, ar du dirba, kurie uždirba po 1 tūkst. eurų, – įmokų suma ta pati. Taigi, gali būti dirbančių žmonių du kartus mažiau, jeigu jie du kartus daugiau uždirbs‟, – komentavo VU profesorius.
Lazutka: pensijų sistemos modelis tinkamas, surenkama mažai
R. Lazutka nemano, kad ydingas pats pensijų sistemų modelis, kai pinigai šalyje uždirbami ir čia pat atiduodami pensijoms mokėti.
„Nėra išsivysčiusios, civilizuotos šalies, kuri būtų panaikinusi ar nebūtų įsivedusi tokio modelio, kaip mūsų „Sodros‟ pensijų sistema – gana tipiška, nusirašyta nuo Vokietijos. Tik problema tokia, kad mes į tą sistemą įmokame mažiau pinigų ir todėl mūsų pensijos mažesnės. Bet pats modelis, kad čia pat įmokama ir išmokama, puiku‟, – sakė ekonomistas.
Darydamas aliuziją į ketvirtadienį paskelbtus pensijų fondų 2022 metų rezultatus ir susitraukusią investicinę grąžą, jis sakė, kad kaip tik vertėtų atidžiau stebėti kaupimo sistemas.
„Ir štai, priešingai, kas labai daug tikisi iš kaupiamųjų sistemų – šiandien kaip tik pristatyta spaudos konferencijoje – reikia suprasti tuos rezultatus: lenktyniaujama vos vos su infliacija, prieaugis tų kaupiamų lėšų. Ir yra labai nestabilu. O tuo tarpu tos pensijų sistemos, kurios remiasi darbo rinka, dirbančių žmonių įmokomis ar kitais mokesčiais, tai jos visose šalyse yra ir niekas negalvoja jų naikinti‟, – įsitikinęs profesorius.
Dvi problemos, kurių viena išsprendžia kitą
„Viena drama pristatoma, kad visuomenė senėja, o kita drama – kad automatizacija naikina darbo vietas, išstumia žmones iš darbo, ir ką gi ateityje darysime, kad žmonėms visai nebeliks darbo, viską sukurs robotai ir automatai. Ir tada žmonėms reikės mokėti kažkokias pašalpas, bazines pajamas, kad jie gulėtų ant sofos, gertų „Coca-Cola‟ ir žaistų žaidimus‟, – sako R. Lazutka.
Anot jo, atidžiau pažvelgus matyti, kad viena problema yra kitos sprendimas.
„Technologinė pažanga reikalaus vis mažiau darbo rankų ar darbo galvų todėl, kad daug ką pagamins dirbtinis intelektas ir automatai. Ir tai reiškia, kad kaip tik darbingos kartos mažėjimas yra sprendimas, jog nereikės rūpintis žmonėmis, kurie nereikalingi darbo rinkoje, bet jiems vis tiek reikia pragyventi.
Taigi, jeigu mes tas dvi dramas aptarinėtume kartu, tai gal galėtume būti labai ramūs ir neturėti nė vienos dramos dėl ateities‟, – sakė pašnekovas.
Dėmesys vaikų gimimo ir gyvenimo aplinkai
R. Lazutka sako, kad pavyzdžių, iš kurių galima būtų pasisemti įkvėpimo sprendžiant demografines bėdas, nėra daug ir juos reikia vertinti kritiškai. Anot jo, Afrikoje didelis gimstamumas yra kaip tik problema, o iš Europos šalių į akis krenta Švedija ir Prancūzija.
„Ir yra labai nevienareikšmių vertinimų, kas lemia. Viena vertus, kai kas sako, kad Prancūzijoje nežiūrima į etninę struktūrą, tai yra, kokiose šeimose gimsta daugiau vaikų. Švedija dažnai minima, kad gerovės valstybė, yra labai palankios sąlygos auginti vaikus, derinti darbą ir vaikų priežiūrą, tai irgi gali daryti įtaką, bet vis tiek tie rezultatai nėra stulbinantys, kad šeimos turėtų po 5–6 vaikus. To ir nereikia, matyt.
Bet kaip pavyzdžiai yra geri, rūpinimasis šeimos politika. Net jeigu tai ir nepaskatintų didesnio vaikų skaičiaus, bet tai sudarytų geresnes sąlygas vaikams augti‟, – kalbėjo R. Lazutka.
Jis pridūrė, jog labai svarbu sukurti kuo palankesnes sąlygas vaikams gimti ir augti.
Jo teigimu, Lietuvoje per pastaruosius keletą metų žengtas žingsnis į priekį vaikų skurdo mažinimo kryptimi.
„Turėdavome tradiciškai, kad vaikai ir seni žmonės skursta labiau negu kad vidutiniai gyventojai. Tai dabar pasiekėme jau rezultatą, kad vaikų skurdas yra mažesnis negu vidutinis‟, – aiškino ekonomistas.
Lazutka: tikrai reikia tvarkyti mokesčius
Paklaustas, ar pensijų sistemos, šeimos gerovės, sveikatos apsaugos kokybės gerinimas remiasi į mokesčių didinimą, R. Lazutka teigė, kad reikia nutarti, ar tai bus mokesčių didinimas, ar jų surinkimas.
„Kaip norime pavadinti: ar mokesčių didinimu, ar mokesčių mokėjimu. Todėl, kad daug kas išvengia mokesčių. Kai kas moka Lietuvoje labai didelius mokesčius, kai kas labai mažus. Kalbame apie tą „gyvulių ūkį‟. Tai tikrai, mokesčius reikia tvarkyti‟, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, valstybei reikia sutelkti daugiau lėšų, o Lietuva jų surenka mažai „ir pasekmės yra labai prastos‟.
„Dėl šeimos politikos ir vaikų ugdymo: tai argi geriau, kada mokyklos veikia prastai, tėvai papildomai moka korepetitoriams, samdo savo vaikui individualiai mokytoją? – Tai būdavo dvaruose, tą darė aristokratai. Tai yra labai neefektyvu. Gali vienas mokytojas mokyti gerai ir dešimt, penkiolika ir dvidešimt vaikų.
O mes, nesurinkdami pakankamai mokesčių, tinkamai nefinansuodami panašiai galėtume kalbėti ir apie sveikatos apsaugą, kada žmonės negauna pagalbos netgi ir mokėdami sveikatos draudimo įmokas ir eina individualiai. Ir tos individualios paslaugos paprastai yra brangesnės‟, – komentavo R. Lazutka.
Jis pridūrė, jog mokesčių sistemą reikia tvarkyti, kad valstybė finansiškai būtų pajėgesnė ir tuomet ji galės daugiau mokėti šeimoms, išlaikyti geresnę švietimo sistemą, sveikatos apsaugą, taip pat pensininkus. O žmonės galės dirbti ilgiau. Dabar gi žmonių sveikata palyginti prasta.
„Žmonės, kuriems per 50–55 metų, labai dažnai Lietuvoje tampa neįgaliais, dažniau negu kitose šalyse. Ir tai reiškia, kad jie, nesulaukę pensinio amžiaus, jau tampa pensininkais, nesvarbu, kad neįgalumo pensininkais. Bet vietoj to, kad kurtų, jie tampa socialinio draudimo klientais‟, – sakė R. Lazutka.
