Beveik devyni iš dešimties gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje blogėja, rodo atlikta apklausa. Ji taip pat atskleidė, kad labiausiai lietuviai pasitiki kariuomene ir policija, mažiausiai – Seimu ir Vyriausybe. Pasak LRT.lt kalbintų eksperčių, tokią situaciją lemia ekonominė ir geopolitinė padėtis – infliacija, kylančios kainos ir Rusijos karas prieš Ukrainą.
2022 metų lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko tyrimą „Lietuvos barometras“, kuris nuo 1993 metų vyko jau 348 kartą.
Apklausa vyko nuo lapkričio 17 iki gruodžio 2-osios. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1015 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.
Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3,1 proc.
Mano, kad reikalai šalyje blogėja
Apklausa parodė, kad kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) gyventojų mano, jog reikalai Lietuvoje pastaruoju metu iš esmės krypsta į gerąją pusę, o beveik devyni iš dešimties (87 proc.) nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. 1 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Per pastarąjį mėnesį (palyginti su 2022 m. spalį atliktu tyrimu) 3 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, kurie mano, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę (atitinkamai tiek pat padidėjo matančių padėties blogėjimą), o, palyginti su apklausa prieš metus (2021 m. lapkritį), vertinančių, kad situacija šalyje blogėja, padaugėjo 7 procentiniais punktais.
Kad reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę, kiek dažniau mano jaunimas iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su didžiausiomis (per 1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, vadovai bei besimokantis jaunimas, dirbantys valstybiniame sektoriuje, dešiniųjų pažiūrų gyventojai (23 proc. iš jų mano, kad reikalai Lietuvoje gerėja, o 76 proc. atsakė, kad blogėja).
Kaip ir anksčiau, tik trijų valdančiųjų partijų rinkėjai dabartinę padėtį šalyje vertina kiek geriau už likusią dalį gyventojų: 44 proc. Laisvės partijos rėmėjų mano, kad situacija gerėja, o 56 proc. – kad blogėja. 30 proc. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjų mano, kad situacija gerėja, o 70 proc. mano, kad blogėja. 19 proc. Liberalų sąjūdžio rėmėjų mano, kad situacija gerėja, ir 81 proc. – kad blogėja.
Absoliuti dauguma visų kitų partijų rinkėjų situaciją šalyje šiuo metu vertina kaip blogėjančią (devyni iš dešimties ar daugiau).
Rezultatus lemia ekonominė padėtis ir karas
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentė Daiva Skučienė situacijos šalyje vertinimą aiškina infliacija ir kainų kilimu, ypač kasdienio vartojimo prekių – maisto produktų ar elektros energijos, šildymo.
„Tai yra mūsų kasdieniai dalykai, jie labai svarbūs, o tai jaučia mūsų asmeninis biudžetas“, – portalui LRT.lt teigia D. Skučienė.
Pasak jos, dešimtadalis gyventojų, manančių, kad reikalai šalyje krypsta į gerąją pusę, gali būti nedidelė žmonių dalis, kuriai sekasi, o infliacijos poveikis jų asmeniniam biudžetui nėra didelis.
„Jiems galbūt netgi pavyksta pasigerinti savo darbo užmokestį. Asmeninė situacija, matyt, lemia, kad jie vertina, jog viskas tik gerėja. Tyrimai iš esmės taip ir rodo, kad remdamiesi asmenine situacija žmonės ir vertina įvairius dalykus“, – aiškina VU ekspertė.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros docentė dr. Jūratė Imbrasaitė taip pat mano, kad žmonių vertinimams įtakos turi ekonominė situacija, taip pat – geopolitinė padėtis ir Rusijos vykdomas karas prieš Ukrainą.
VDU ekspertės teigimu, tai, kad per metus 7 procentiniais punktais išaugo skaičius žmonių, kurie padėtį šalyje vertina neigiamai, nėra didelis pasikeitimas, o tam įtakos galėjo padaryti ir geopolitinė situacija.
Jaunimas pozityvesnis, turi mažiau negatyvios patirties
Anot D. Skučienės, nestebina ir tai, kad daugiau pajamų gaunantys gyventojai ar turintys aukštesnį išsilavinimą situaciją šalyje vertina pozityviau.
„Didesnės pajamos sudaro galimybę pozityvesniems lūkesčiams, aukštasis išsilavinimas susijęs ir su pajamomis – tai visiškai persidengia ir sudaro galimybių pozityvesniems lūkesčiams“, – pasakoja Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentė.
Jos teigimu, padėtį šalyje pozityviau vertina ir jaunimas – tikriausiai jauni žmonės yra labiau linkę tikėti pozityvesne ateitimi ar yra geriau įsitvirtinę, svarsto D. Skučienė.
Su tokia nuomone sutinka ir J. Imbrasaitė. Pasak jos, jauni žmonės yra didesni optimistai ir turi mažiau negatyvios patirties, o jų karjeros lūkesčiai dar yra nukreipti į ateitį.
„Daliai jaunų žmonių galbūt mažiau aktualios socialinės garantijos, ekonominiai aspektai, jei dar nėra šeimos, žmogus labiau orientuotas į laisvalaikį, draugus, ekonominiai aspektai mažiau rūpi. (...) Vyresni žmonės gali būti sukūrę gerą darbinę situaciją, kuri pablogėjo“, – LRT.lt tvirtina J. Imbrasaitė.
Kaip priduria ji, aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės gali geriau suprasti situaciją, jie turi daugiau žinių ir jaučiasi galintys kontroliuoti savo gyvenimą.
„Šie žmonės turi daugiau resursų, išsilavinimo, net ir praradę darbą, jie gali greičiau adaptuotis, tiki, kad susiras kitą darbą“, – vardija VDU Sociologijos katedros docentė.
Pozityviau atsiliepia valdančiųjų rėmėjai
Kaip parodė apklausa, šalies padėtį pozityviau vertina valdančiajai koalicijai priklausančių partijų rėmėjai. Kalbėdama apie tai, J. Imbrasaitė atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei valdžioje yra partija, už kurią žmogus balsavo, jis labiau linkęs palaikyti valdžios sprendimus ir jiems pritarti.
Kaip komentuoja D. Skučienė, šių partijų elektoratas jomis pasitiki ir mano, kad dabar valdančiųjų veiksmai yra teisingi ir reikalingi, todėl ir vertinimas pozityvesnis.
„Oponuojančių partijų arba tų, kurios nėra valdančiojoje koalicijoje, elektoratas akivaizdžiai neigiamai vertina tai, ką daro valdančioji dauguma“, – priduria VU ekspertė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad pozityviausiai šalies padėtį mato Laisvės partijos rėmėjai – 44 proc. jų mano, kad situacija gerėja. D. Skučienės manymu, taip gali būti dėl to, kad nemaža dalis Laisvės partijos rėmėjų – jauni žmonės, padėtį linkę vertinti pozityviau.
„Būtų keista, jei šių partijų rėmėjai kalbėtų priešingai ir nepasitikėtų partijomis, kurias remia“, – sako D. Skučienė.
Visuomenė pasitiki kariuomene, mažai pasitiki Seimu
Apklausa taip pat parodė, kad iš 10 pateiktų vertinti institucijų gyventojai, kaip ir anksčiau, labiausiai pasitiki Lietuvos kariuomene (77 proc. pasitiki ir 16 proc. nepasitiki) bei policija (72 proc. pasitiki ir 24 proc. nepasitiki).
Du iš trijų apklaustų Lietuvos gyventojų pasitiki Bažnyčia (66 proc. pasitiki ir 23 proc. nepasitiki), SODRA (66 proc. pasitiki ir 25 proc. nepasitiki) bei prezidento institucija (65 proc. pasitiki ir 26 proc. nepasitiki), šeši iš dešimties pasitiki savivaldybėmis (59 proc. pasitiki ir 34 proc. nepasitiki).
Lietuvos žiniasklaida pusė respondentų pasitiki ir tokia pat dalis nepasitiki (47 proc. pasitiki ir 48 proc. nepasitiki).
Likusiomis 3 institucijomis gyventojai daugiau nepasitiki, nei pasitiki – teismais (40 proc. pasitiki ir 49 proc. nepasitiki), Lietuvos Vyriausybe (29 proc. pasitiki ir 68 proc. nepasitiki) bei Lietuvos Seimu (20 proc. pasitiki ir 76 proc. nepasitiki).
Per pastarąjį mėnesį 3 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kurie pasitiki policija, Lietuvos žiniasklaida bei Lietuvos Seimu. Kitų institucijų vertinimai nuo spalio nepakito.
Hierarchinės institucijos suteikia aiškumo
Pasak J. Imbrasaitės, Lietuvoje yra aukštas netikrumo vengimo rodiklis – vengiame netikrumo, o mums reikalingos aiškios taisyklės ir tos institucijos, kurios sumažintų tokį netikrumą. Tai – viena priežasčių, kodėl tarp labiausiai patikimų institucijų atsiranda hierarchinės, aiškias taisykles ir struktūrą turinčios institucijos – kariuomenė, policija ir Bažnyčia.
„Kai jaučiame netikrumą, šios institucijos mums suteikia aiškumą“, – akcentuoja VDU Sociologijos katedros docentė.
Kaip pastebi ji, paprastai pasitikėjimas savivaldybėmis Lietuvoje būna aukštesnis už pasitikėjimą nacionalinėmis institucijomis.
„Šios institucijos yra arčiau žmogaus“, – tvirtina J. Imbrasaitė.
D. Skučienės teigimu, dideliam pasitikėjimui kariuomene įtakos turi ir Rusijos vykdomas karas Ukrainoje.
„Girdime ir matome labai gausiai informacijos apie šalies gynybą, apie įvairius gynybos aspektus, girdime žinią, kad esame pasiruošę, kad NATO aljansas mus saugo. Žmonės, girdėdami tą žinią, ir pasitiki kariuomene“, – pabrėžia VU ekspertė.
Komentuodama aukštą pasitikėjimą policija, D. Skučienė sako, kad jį tikriausiai stiprino per ilgą laiką nuveikti policijos darbai, o pasitikėjimą prezidento institucija gali lemti ir faktas, kad prezidentą tiesiogiai renka žmonės.
Vyriausybė – atpirkimo ožys
Mažiausiai gyventojai pasitiki Seimu, o tai nėra kažkas nauja, tvirtina D. Skučienė. Ekspertės vertinimu, galima sakyti, kad toks pasitikėjimas jau yra tradicinis.
„Matyt, įvairios žinios apie Seimo darbą ar kitus dalykus, neigiami signalai pasitikėjimo nestiprina. Žmonės, matyt, turi kitų lūkesčių ir norų“, – argumentuoja VU Sociologijos ir socialinio darbo instituto docentė.
Nieko nestebina ir tai, kad gyventojai nepasitiki Vyriausybe, teigia D. Skučienė ir priduria, kad iš Vyriausybės žmonės taip pat tikisi kitų veiksmų, kurie, gyventojų manymu, labiau atitiktų situaciją.
Tarp institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai nepasitiki, patenka ir teismai: „Matyt, jie neatitinka žmonių sampratos apie teisingumą, sklindančios įvairios žinios apie galimai kvestionuojamus teismų sprendimus ir kitus dalykus tą pasitikėjimą mažina“, – sako D. Skučienė.
J. Imbrasaitė svarsto, kad, nors daryti įtaką kolektyvinėms institucijoms – Seimui ar Vyriausybei – yra sunkiau nei, pavyzdžiui, prezidentui, visuomenė jomis nepasitiki.
„Vyriausybė apskritai yra atpirkimo ožys (...). Vyriausybės veikla labiausiai veikia mūsų gyvenimą, jos nariai daugiausiai matosi per televiziją, dažniausiai diskutuotiname kontekste. O į Seimą anksčiau apskritai žiūrėta, kad „ką jie ten veikia“, – sako J. Imbrasaitė.
Pasak jos, nepasitikėjimą teismais gali lemti ir tai, kad apie juos gauname gana mažai informacijos, o visuomenė neretai pasigenda teisingumo, piktinasi, jų manymu, per mažomis bausmėmis.
