Nematomos seksualinių nusikaltimų aukos

Taigi, jei asmuo atsako, kad turi negalią, tai pažymima asmens duomenų pažymoje ir statistinėje kortelėje. Duomenys apie negalią, policijos teigimu, taip pat gali būti fiksuojami nukentėjusiojo arba jo tėvų, globėjų apklausos metu, jeigu apie tai pasisako apklausiamas asmuo bei tokiu atveju atitinkamai pažymima statistinėje kortelėje.

LNF Advokacijos projektų vadovės S. Aginskaitės nuomone, tokia klausimų metodika – nėra tinkamas požiūris.

„Klausti kiekvieno žmogaus, ar jis turi negalią – nebūtinai yra pati geriausia praktika. Reikia aiškintis, kaip tą daryti. Gali būti, pavyzdžiui, toks klausimas: ar esate priklausomi nuo artimųjų dėl kažkokių sveikatos priežasčių? Tai būtų tikslesnis klausimas, aiškinantis smurto riziką“, – teigia ji.

Konstitucinio Teismo teisėjas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VU TF) profesorius Aurelijus Gutauskas sako, kad statistinis rodiklis gali „išlysti“ iš bylos, kuomet yra negalią patvirtinantys dokumentai. Kito kelio, paprasčiausiai, nėra. Tiesa, profesorius sako netikintis statistika, nes ji iškreipia realų vaizdą, bet patvirtina – Lietuvoje su statistikos vedimu iš tiesų yra bardakas.

„Kad ir dabar – užfiksuotas vienas atvejis, bet atvejų yra tikrai daugiau. Vis dėlto yra problema su statistikos vedimu. Kita problema – kiek yra fizinio smurto atvejų, už kurių dažniausiai slypi ir seksualinis smurtas. Priimta nuostata, kad fizinis smurtas, kai sukeliami sužalojimai, o seksualinis tarsi to dalis – mažiau skauda, mažiau pastebima ir nekalbama apie tai“, – tvirtina KT teisėjas.

Anot jo, bylose, susijusiose su smurtu prieš moteris su negalia, reikėtų ieškoti ir seksualinio smurto apraiškų. Kitaip tariant, reikėtų gilintis į kiekvieną fizinio smurto atvejį, fizinio smurto artimoje aplinkoje atvejį ir ieškoti, ar nebuvo ir seksualinio smurto.

Fenomenas, kurį reikia pažinti, taip sako profesorius, KT teisėjas A. Gutauskas. O tam, kad jį pažintume, reikalingi profesiniai mokymai. Pasak A. Gutausko, toks pats fenomenas anksčiau buvo prekybos žmonėmis atvejai, nors dabar Lietuva – tarp aktyviausiai su prekyba žmonėmis kovojančių valstybių. Tapti lyderiais padėjo profesiniai mokymai. Dar tiksliau, šiuo metu Lietuvoje, profesoriaus teigimu, prekybos žmonėmis bylose specializuojasi tiek tyrėjai, tiek prokurorai, tiek teisėjai, kurie žino nusikaltimo specifiškumą.

„Anksčiau niekas nesuprato, kas čia per nusikaltimas – prekyba žmonėmis. Kaltinome nukentėjusiuosius, kol galiausiai išmokome tirti per įvairius mokymus, pareigūnų specializaciją, bendradarbiavimą su kitais specialistais. Pažeidžiamumas buvo kone vienintelis kriterijus, pagal kurį sugebėdavome įrodyti prekybą žmonėmis. Šio požymio pažinimas ir atskleidimas pagelbėjo.

Seksualinio smurto prieš moteris su negalia atveju, mano vizija – žiūrėti plačiau, kad būtų identifikuotas ne tik fizinis, bet ir seksualinis smurtas. Fizinis ir seksualinis smurtas, negalia – tai kriterijai, kurie problemą dar labiau išryškina. Tokiu atveju nusikaltėlį būtų galima bausti ne tik už sveikatos sutrikdymą, bet ir seksualinį nusikaltimą, kurį jis padarė. O mūsų tikslas – patraukti atsakomybėn, kad nusikaltėliai jos neišvengtų. Šiuo metu kol kas skiriamos minimalios bausmės už sveikatos sutrikdymą“, – sako profesorius.

Kaip pažymėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė, įvykus smurto protrūkiui, svarbu jį atpažinti ir nedelsiant kreiptis pagalbos. Kalbant apie fizinį smurtą, tai yra ne tik žmogaus mušimas ar spardymas. Smurtautojas savo įniršį gali išlieti mėtydamas į asmenį įvairius daiktus, stumdydamas, tampydamas už plaukų, žnaibydamas. Pasitaiko, kai moterys žalojamos jas deginant žiebtuvėliu, taip pat kandžiojamos. Smurtinių incidentų atveju nukentėjusiosios kartais užrakinamos kambaryje, vonioje ar balkone ir neišleidžiamos – tai taip pat yra fizinio smurto apraiška.

Pasak M. Jurkutės, smurtautojai dažnai specifiškai naudojasi tuo, kad jų auka turi negalią, nesvarbu, kokia ji būtų – judėjimo, regos, klausos, intelekto ar kompleksinė.

„Būdų sukelti fizinį skausmą yra daug ir toli gražu ne visi jie baigiasi žymėmis ant kūno. Pavyzdžiui, partneris gali tiesiog neleisti naudotis mobilumo priemonėmis, paslėpti vežimėlį, jį staiga patraukti, atimti neregio lazdelę ir panašiai“, – sako ekspertė. 

Moteris su negalia taip pat gali patirti manipuliavimą vaistais, pasakoja M. Jurkutė. Anot jos, tokiu atveju smurtautojas gali duoti kitus, nei paskirti, vaistus, padidinti ar sumažinti vaistų dozes, versti juos vartoti per prievartą ar juos paslėpti ir taip sukelti fizines komplikacijas, sąmoningai slopinti žmogų.

Dar vienas fizinio smurto aspektas, kaip pamini M. Jurkutė, yra kūno autonomijos ribojimas. Pavyzdžiui, pastojusi moteris verčiama nutraukti nėštumą, gali patirti priverstinę sterilizaciją ar priverstinį invazinį gydymą.

Sumaištis dėl pagalbos priemonių

Smurtas prieš neįgalias moteris yra ne tik labai paplitęs reiškinys, tačiau ir besislepiantis šešėliuose. Moterys retai kreipiasi pagalbos, todėl smurto atvejai dažnai lieka nežinomi, o tai, žinoma, atsispindi ir statistikoje. Priežasčių tam yra ne viena: priklausomybė nuo smurtautojo, kuris dažnu atveju yra globėjas, partneris, taip pat – informacijos ir pagalbos neprieinamumas, jos kokybė. Be to, LNF atstovės S. Aginskaitės pastebėjimu, smurtinis elgesys dažnai vertinamas kaip normalus. Taip yra, pasak jos, dėl kelių priežasčių.

„Dalis moterų kalba apie nusivylimą, kad tinkamos reakcijos taip ir nesulaukė, buvo tikima artimaisiais, o ne jomis. Dalis patiria gėdą tiek kviesti policiją, tiek būti pastebėtoms kaimynų ir panašiai. Dar vienas svarbus aspektas – moterys su negalia, lyginant su jos neturinčiomis, yra labiau priklausomos nuo savo partnerių, bijo jų netekti ir taip dar labiau padidinti savo izoliaciją. Dėl to jos gali ignoruoti, o kartais tiesiog ir neatpažinti smurto“, – vardija LNF atstovė.

Savo ruožtu leidinių, parengtų apie tinkamą ir netinkamą seksualinį elgesį, tęsia ekspertė, iš viso nėra: „Lytinio švietimo, gyvenimo įgūdžių programa nekalba apie negalią ir su lytiškumu susijusius negalios aspektus. Net bendrai parengta lytinio švietimo programa nėra joms prieinama. Apskritai reikia kalbėti, kad žmonės su negalia galbūt turi kitokį kūną, bet jie taip pat yra seksualūs, turi seksualinių savo poreikių.“

S. Aginskaitė įsitikinusi, kad norint keisti situaciją, būtina kelti visų su šia sritimi susijusių pusių kvalifikaciją ir didinti supratimą apie negalią.

„Negalia vis dar apipinta galybe klaidingų nuostatų. Pavyzdžiui, tokiu žmogumi mažiau pasitikima, jis vertinamas kaip mažiau adekvatus, „pats kaltas“ ir panašiai. Iš kitos pusės ir pats smurtinis elgesys neretai vertinamas kaip per daug sureikšmintas ar net normalus“, – pažymi ekspertė.

S. Aginskaitė taip pat sako, kad yra ir kitų pavojaus signalų, rodančių smurtą – tai gali būti ir apleistumas, ir hipergloba.

„Retai kada kreipiamas dėmesys, jei nuo kitų priklausomas asmuo yra, pavyzdžiui, nenusiprausęs, jo drabužiai prastos būklės, jam trūksta skysčių ir panašiai. O jei ir pastebima, į tai numojama ranka, tarsi žmonėms su negalia taikytinas mažesnis gyvenimo kokybės standartas.

Savo ruožtu hipergloba pasireiškia, kai žmogus yra nuasmeninamas, už jį kalbama, net ir policijoje ar pas gydytojus. Specialistai su asmeniu, turinčiu negalią, turėtų kalbėtis tiesiogiai ar per nepriklausomus asistentus ir įsigilinti į kiekvieną aspektą, ypač galimo smurto atveju“, – pažymi ekspertė.

S. Aginskaitės nuomone, visgi pagrindinė prevencinė smurto prieš žmones su negalia artimoje aplinkoje priemonė yra jų nepriklausomybės užtikrinimas.

„Dažnu atveju moteris neatsidurtų smurtinėje situacijoje ar santykiuose, kuriuose ja manipuliuojama, jei gautų visas žmogišką orumą ir savarankiškumą užtikrinančias paslaugas. Ji galėtų dirbti ir uždirbti, mokytis, išeiti iš namų, nepriklausyti nuo savo partnerio, kalbant apie higieną ir sveikatą. Ji tiesiog taptų mažiau pažeidžiama“, – tikino LNF atstovė.

Kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje, tame tarpe ir seksualinį smurtą, visoje Lietuvoje kertinė pagalba – Specializuota kompleksinė pagalba ir ją teikiantys centrai (SPC/SKPC). Tačiau jeigu seksualinis smurtas įvyko už artimos aplinkos ribų – tokiu atveju pagalbą turėtų teikti pagalbos tarnybos, kurios teikia tik informavimo arba nukreipimo, organizavimo pagalbą, sako Moterų informacijos centro direktorė J. Šeduikienė.

„Sistema tikrai nėra sureguliuota ir asmuo, kuris nukentėjo, ypač nuo seksualinio smurto už artimos aplinkos ribų, tikrai sulaukia mažiau palaikymo. Nelabai yra institucijų, kurios gebėtų tai daryti“, – teigia J. Šeduikienė.

Politikė M. Ošmianskienė teigia susipažinusi su Lygių teisių kontrolieriaus tarnybos atliktu tyrimu, kuris parodė, kad SKPC yra „labai stipriai neprieinami žmonėms su negalia ir vėlgi nėra pasiruošę suteikti pagalbą“. Pasak jos, reikėtų stiprinti šių centrų tinklą bei skirti daugiau finansavimo.

Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) KOPŽI atsiųstame atsakyme teigia, kad atsižvelgiant į žmonių su negalia temą, bus organizuojami specializuoti mokymai SKPC darbuotojams apie pagalbos teikimo mechanizmus, jos teikimą asmenims su negalia. Taip pat numatyti ekonominio įgalinimo nuotoliniai mokymai, prieinami ir virtualioje erdvėje, skirti smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims. 

Ministerijos teigimu, taip pat siekiama didinti SKPC žinomumą tarp asmenų su negalia, patiriančių smurtą artimoje aplinkoje, oficialiame tinklapyje bei „Facebook“ paskyroje viešinant informaciją apie smurto prieš asmenis su negalia prevenciją ir pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims su negalia, specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą ir jos gavimo galimybes. Taip pat „bus suorganizuotas vienas informacinis renginys, skirtas asmenis su negalia vienijančioms organizacijoms, siekiant stiprinti SKPC veiklos žinomumą.“ Be to, ministerijos teigimu, siekiama, kad SKPC kuo glaudžiau bendradarbiautų su organizacijomis, veikiančiomis asmenų su negalia teisių užtikrinimo srityje.

Dar viena iš priemonių atpažinti seksualinį smurtą – įkurtas Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras (NISSC), kuriam šiais metais buvo skirtas 200 000 Eur finansavimas. SADM teigimu, Metodinis centras bus finansuojamas ir 2024 metais. Šis centras pristatė ir interneto puslapį „prabilk.lt“ informacijai ir pagalbai teikti.

SADM vardija, kad NISSC, remdamasis gerąja užsienio praktika, paruošė pagalbos asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto teikimo metodiką, algoritmą bei rekomendacijas, teikia emocinę bei informacinę pagalbą nuo seksualinio smurto nukentėjusiems ar jo pavojų patiriantiems asmenims, jų artimiesiems, organizuoja kompetencijų tobulinimo veiklas ir teikia metodinę pagalbą šioje srityje dirbantiems specialistams.

Būtina tobulinti teisinę aplinką

Vis dėlto vis dar trūksta aiškios sistemos, kuri registruotų išpuolius prieš neįgalias moteris ir mergaites, numatytų konkrečias, ne tik informacinespriemones, skirtas reaguoti į konkrečius jų poreikius.

„Galvoju, kad tai yra vienas iš ministerijos (past. SADM) prioritetų klausimas. Jeigu tai būtų prioritetinis klausimas, tada pasistūmėtume. Šiuo metu nesakyčiau, kad būtent seksualinis smurtas prieš moteris su negalia ar žmones su negalia yra tame prioritetų sąraše. Todėl nėra ir kažkokių specialių programų ir daugiau viskas vyksta tokiame nevyriausybinių organizacijų aktyvumo lygmenyje. Jeigu būtų noras dirbti šiuo klausimu, tada būtų postūmis. Vis tiek matome su vaiko teisių apsauga, ties kuria yra dirbama, ir kaip keičiasi situacija. Daugiau žinome apie vaiko seksualinę prievartą prieš vaikus“, – mano M. Ošmianskienė.

Nuo praėjusių metų įsigaliojo naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, pagal kurį pradėjo veikti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Tai reiškia, kad asmenys įpareigojami laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei kelia pavojų kartu gyvenantiems žmonėms. Tuo tarpu svarstant pataisas daugiausiai politikų diskusijų kėlęs siūlymas į įstatymą įtraukti smurto lyties pagrindu sąvoką buvo atmestas. Tačiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkų A. Daukšaitės-Timpės ir Karolio Čepo analizėje rekomenduojama į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą įtraukti smurto dėl lyties sąvoką, moteris su negalia įvardyti kaip pažeidžiamą grupę. Tai, pasak jų, prisidėtų prie problemos sprendimo.

Seimo neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininkės M. Ošmianskienės nuomone, iš tiesų būtina tobulinti teisinę aplinką, kuri šią dieną neužtikrina asmenų su negalia saugumo, neužkerta kelio smurtui, ir sutinka, kad reikėtų apibrėžti smurtą negalios pagrindu, kaip tai buvo bandoma apibrėžti lyties pagrindu.

Be to, pasak jos, galimos ir kitos priemonės: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija galėtų įtraukti į savo programas informaciją ir mokymus apie negalią, apie smurtą prieš asmenis su negalia; teismai turėtų mokėti dirbti šiose specifinėse bylose. Pasak jos, būtų galima įpareigoti rinkti statistiką negalios pagrindu, taip pat – numatyti tikslines būtinąsias ar administracines nuobaudas.

„Iš žmonių, kurie dirba su asmenimis su intelekto negalia, esu gavusi pasiūlymą, kad smurtas prieš žmones su negalia turėtų būti prilyginamas pedofilijai. Tiesą sakant, aš gal ir pritarčiau. Vertybiškai žiūrint, tame yra racijos ir prasmės, tačiau yra labai sudėtinga tai apibrėžti, nes vis tik dažnai tai yra suaugę žmonės, tai nėra vaikai, šis faktas reglamentavimą padaro gana sudėtingu. Taigi mums trūksta užsienio praktikų, bet galbūt bent jau įvedus smurto negalios pagrindu sąvoką, tai paskatintų daugiau domėtis ir daugiau išmokti.

Visada gali būti politinė valia ir įstatymo tam nereikia. Sakykime, kažkokios įmonės prasivestų mokymus ir panašius dalykus, deja, pas mus tai dar nėra labai praktikuojama, bet įstatymas įvestų pareigą-prievolę ir tuomet finansavimas būtų lengviau prieinamas“, – tikina Seimo neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininkė.

Atmintinė patyrus ar pastebėjus smurtą artimoje aplinkoje:

Skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.

Kreiptis į specializuotos kompleksinės pagalbos centrą tel. +370 700 55516 (emocinė parama, teisinės konsultacijos).

Visa informacija apie smurtą ir pagalbą vienoje vietoje www.visureikalas.lt.

Autorius: Julija Šakytė-Sarapė, KOPŽI savanorė
Nuotraukos: Unsplash, iliustracijos sugeneruotos dirbtiniu intelektu